tranksmas

tranksmas
trañksmas sm. (4) K, Rtr, NdŽ, , (2) KBII53, DūnŽ, Žeml, Šv; SD72 žr. trenksmas: 1. Pakilo trañksmas, perkūnija baisiausi DūnŽ. Su trañksmais vasara, parkūnija taip i duodas Krš. Be trañksmų neišliksma, duos parkūnija Krš. Plytelė [stogo] nuo trañksmo sudužus ir įlėkus gryčion Slm. Tranksmas perkūnijų nutrenkė ne tiktai balsus vyresniųjų, bet ir pačių trimitų S.Dauk.smūgis: Kaip spyrė [arklys į veidą], kaip sukąsta buvo, tai nuo to trañksmo skilo dantys Svn. 2. LsB423, LVIV253 Gelžinės durės su tranksmu atsivėrė I. Jaunikaičiai, norėdamys didesnio tranksmo, įdrįso šaudyti ir bažnyčiose M.Valanč. Nū to trañksmo [per karą] bitės išnyko DūnŽ. Šaus iš šautuvų, ka toki trañksmai būs jau Akm. Kad užeis toks trañksmas, orlaiviai susimuš Klk. Žiurkės nu to tranksmo išsigąstančios ir išbėgiojančios Plt. 3. SD173, SD363,450, Q221,317,533, H180, R, R358, 479, Sut, N, RtŽ, FrnW, OGLII157, Su tranksmu SD143. Ką čia tranksmą darot (kunduluojat)? CII608. Tranksmas, kur šoka J. Ka šoka, ka ūža, didžiausis trañksmas, grindės linksta po kojų Užv. Dėl tranksmo nieko negalėjai permanyti KBI51. Ana vis su trañksmais šneka, šauka paršauka Krš. Su trañksmais išlėkė, kaip tėvas pagalį paėmė Rdn. Čia su trañksmais ka įeis šeškas KlvrŽ. Atsidarė trobos durys, ir su tranksmu įėjo minavotas jau Leonas Pagirys Žem. Smakas kad ejo atgal su tranksmù, su vėju (ps.) Užv. Trañksmai, mašinos mieste Brs. Su trañksmais (labai smarkiai) pulna, dirba Krš. Su trañksmais išmovė vyrai į apylinkę – šaukimai atejo Šv. Ka padirbom didžiausį trañksmą Vkš. Nes kada tarp save baras vyras su moterimi, jau tenai visa su tranksmu ir su lojojimu musi būt MP62. Po visą miestą ir veik didis trañksmas rados Sch228. Po kokio porą adynų parlėkė ir antrasis (smakas), ale kokį tranksmą tas padarė, kai jis žmogų rado, tarsi jis susiplėšys BsPI104(Rg). Tai briedis ištroškęs, šaltinio ieškodamas, padaro kur tranksmą… Ir vėleis viskas iš palengvo nutyla TS1900,1. Žmonės susipulkavę tranksmą kėlė LC1884,12. Vyriausybė tam tranksmui galą daryti turėjo Ns1840,2. Tokiame aulėje, kur daug motinų yra, ten didis tranksmas yra bei ūžimas S.Dauk. Žodis Dievo amžinai bus su šlove ir per didžius tranksmus 332-333. O kurie tiesą pagalėt negalėjo, daug bylų, tranksmų̃, rėksmų … pergalėt nori DP166. Turi atsiskirt nuog draugės ir tranksmo žmonių SPII38. Tenai Anošiausp tranksmu nuvedino Jezų amžiną SGI83. Kaip jis atėjo ing namus vyriausiojo ir išvydo skamrakus ir tranksmą žmonių, bylojo jiemus BPII506-507. O Pilotas, regėdams, jog nieko negalėjo įmanyti, bet tuo daugiaus didesnį tranksmą santį, … ėmė vandenį ir mazgojo rankas VlnE205. Girdėt ratų tranksmas, žirgų ir žmonių žengimas ir ūžimas Vd. Bei tavo mūrai padrebės dėlei tranksmo jo žirgų, ratų ir raitinykų BBEz26,10. | Santaromis vadiname tokius tarsnius, kuriuos ištariant atlieptuve pasidaro trañksmas arba brązginimas Jn.RtŽ, KBII53 triukšmingas susiėjimas, susibūrimas, pobūvis (ppr. kokia nors proga), vaišės: Koks trañksmas, vaiką į karūmenę išleida Rdn. Da tą trañksmą praleisu, o pasku – kaip Dievas duos End. Šita čėsnis tęsiasi iki pirmųjų gaidžių, kada visas tranksmas nutyksta ir žmonės skubiai traukiasi nuo vietos, ant kurios jie šventė atminimą savo mylimųjų numirusių BsV19-20. 4. Krz11 psn. pavojų skelbiantis signalas, jo garsas: Tranksmo pūsti, mušti Q20. Tranksmą trūbyti CI62.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • Throng — Throng, n. [OE. [thorn]rong, [thorn]rang, AS. ge[thorn]rang, fr. [thorn]ringan to crowd, to press; akin to OS. thringan, D. & G. dringen, OHG. dringan, Icel. [thorn]ryngva, [thorn]r[ o]ngva, Goth. [thorn]riehan, D. & G. drang a throng, press,… …   The Collaborative International Dictionary of English

  • apkurtinti — 1 apkur̃tinti tr.; SD61, R padaryti kurčią; pritrenkti: Liga jį apkur̃tino J. Tranksmas manę apkur̃tino K. Jį net apkurtino griausmingas vandens ūžimas J.Jabl. Damijonas išsižiojo, kad sprogimas ausų neapkurtintų rš. Per vainas jį armotos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brunzginimas — brùnzginimas sm. (1) → brunzginti 1: Liaukis su brùnzginimu – man jau ausys bijo! Skd. Santaromis vadiname tokius tarsnius, kuriuos ištariant atlieptuve pasidaro tranksmas arba brunzginimas Jn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kurtinys — 3 kurtinỹs, ė̃ smob. (3b) 1. SD60, R, MŽ, KlG36, K, Prk kas kurčias ar apykurtis: Kurs nieko negirdi, tas kurtinỹs (žmogus, paukštis) J. Ar tu kurtinys, kad negirdi, ką aš tau sakau? Pš. Ot kurtinỹs, nors po ausim rėk, vis negirdi! Vrn. Ar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutrenkti — nutreñkti, ia (nùtrenkia), nùtrenkė 1. tr. K, M, L, Rtr, DŽ, KŽ užmušti (apie žaibą, elektrą): Perkūnas jį nùtrenkė KI248. Nuo perkūno nutrenktas N. Perkūno nùtrenktas NdŽ. Kaip davė perkūnas, žmogų nùtrenkė Rm. Stovėjo po medžiu, i… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • regėti — regėti, rẽgi (rẽgia), ėjo; H153, R 1. tr. suvokti žiūrint, matyti: Pastatė ant jo aukštą kuorą, kad iš tolo visi regėtų V.Krėv. Gerai žiūrėk, kad regėtumei FT. Kad tamsta regėtumi, nūsigąstumi! Mžk. Aš gi pati regėjau Aps. Akys rẽgi – darbo yr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tat — 3 tàt prt. 1. L, Rtr štai, šit, antai, aure (rodant, nurodant): Kur Jonytė? – Ugi tat sėdžia J.Jabl. Reikėjo mokytis. Tàt Antanas: išsimokė ant daktaro, i daba ponas Sml. Tat lange dvi adatos Jnšk. 2. žodžiui, žodžių junginiui pabrėžti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trivoti — ×trivoti, oja, ojo (brus. pывaць) intr. KBII198, K, J, Rtr, NdŽ, KŽ; Q80,85,119, R98, MŽ, MŽ128, N, M, L 1. kęsti, tverti: Mūsų žodis trivoti kilimo yra gudiškas K.Būg. Dirbau dirbau, o į senatvę netrivojau daugiau Br. Žiemą netrivoju tom kojom… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • čvirškimas — čvirškìmas sm. (2) čirškimas: Muzikės čvirškimas ir tranksmas eit vis didyn Kel1881,335 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šnekėjimas — sm. (1) K, Š, Rtr, DŽ → šnekėti: 1. Šnekėjimui yra būdinga išorinės žodinės išraiškos ir vidinio minčių turinio atitikimo kontrolė rš. ║ Vieno krašto lietuviai nuo kito skiriasi savo šnekėjimu, savo šnekta K.Būg. Vardai iškraipyti, šnekėjimas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”